Molinė čerpė

Spėjama, kad Lietuvoje degto molio čerpės atsirado kartu su mūrine pilių, rūmų ir bažnyčių statyba – XII–XIV amžiuje. Pagal 1940 m. archeologinių tyrimų duomenis, galima manyti, kad Vilniaus Aukštutinės pilies šiaurinio bokšto stogas iki pat XVII a. vid. buvo dengtas gotikinėmis (lovinėmis) čerpėmis.

Čerpės buvo degamos kalkių degimo krosnyse. Be abejo dėl sudėtingos formos turėjo būti ir nemažas broko procentas. Todėl nenuostabu, kad beveik tame pačiame laikotarpyje atsiranda plokščios čerpės.

Tradicinė čerpių danga pasidarė per sunki. Tada ir buvo išrasta „S“ formos olandiška čerpė. Olandiška čerpė buvo dengiama vienu sluoksniu, todėl dangos svoris sumažėjo beveik dvigubai.

XIX a. rankiniu būdu gaminamos ir su skiediniu klojamos „S“ formos čerpės keičiamos pramoninės gamybos štampuotomis plokščiomis "Marselio" tipo čerpėmis, kuriomis buvo galima kloti iki 30% nuolydžio stogus.