Molinė plyta

Plytų mūro atsiradimas reiškė naują etapą Lietuvos statybos ir architektūros istorijoje. Pirmosios molio (keraminės) plytos Lietuvoje buvo pradėtos gaminti XIII a. pab. – XIV a. Plytų gamyba ir mūrijimo menas atėjo į Lietuvą iš Vokietijos ir Lenkijos. Pirmiausiai plytos buvo naudotos pilių, bažnyčių ir vienuolynų statybai. XIV a. pabaigoje Lietuvą pasiekė XII a. Prancūzijoje kilęs ir po Vakarų Europą pasklidęs gotikos stilius, kuris Lietuvoje užtruko iki XVI a. pabaigos. Gotikos periode iš plytų buvo išmūrijamos ypač sudėtingos konstrukcijos ir meniškos architektūrinės formos.

XV – XVI a. gaminant plytas, vienoje ar abiejose didžiosiose plokštumose buvo daromos braukos-grioveliai, tam kad plytos paviršius netrūkinėtų džiovinant. Šie grioveliai dažniausiai eina išilgai plytos. Jie buvo braukiami pirštais tik ką suformuotoje plytoje. Prieš degant suformuotos plytos buvo džiovinamos, įprastai lauke, todėl plytose galima rasti atsitiktinių gyvūnų pėdų ar žmonių pirštų atspaudų. Gamintojai savo produkciją žymėjo įrėždami ar įspausdami suformuotoje plytoje savo ženklus.